Marius Savickas
12c kl. Mato Рalиiaus vid. m-kla

Referatas

Didюiojo Lietuvos kunigaikриio Vytauto vidaus ir uюsienio politika

1999 m.
Kaunas

1. Vytauto didюiojo asmenybлs bruoюai.
2. Valstybлs centralizavimas.
3. Vytauto kovos dлl valdюios. d) Karai su kryюiuoиiais 1392-1394 m. e) Kovos dлl Юemaiиiш 1399-1409 m. f) Юalgirio mырis - 1410 m. liepos 15 d.

Kiekvienas юymus LDK kunigaikрtis, valdжs mыsш рalб, yra svarbus mыsш
Lietuvos istorijai, nes jis kaip ir daugelis kitш didюiшjш kunigaikриiш valdл LDK ir siekл gerint jos politinж bei karinж galiа. Рis valdovas paliko Lietuvos istorijoje gilш pлdsakа ir tikrai nuveikл daug sлkmingш darbш tvarkant ir stiprinant LDK. Vytautas geriausiai iр visш valdovш gerino LDK padлtб kaimyniniш рaliш akyse ir gerai tvarkл vidaus reikalus.

Рia tema, bыtent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo vykdoma politika, valdymo laikotarpiu, domisi nemaюas ratas юymiш dлstytojш, mokytojш ar рiaip юmoniш, vienaip ar kitaip susijusiш su istorija ir iрleidusiш nemaюai knygш, kuriomis remiuosi raрydamas рб referatа. Paminлti norлиiau A.
Рapokа, kuris puikiai ir informatyviai apraрo Lietuvos didбjб kunigaikрtб
Vytautа knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas autorius, tiksliau istorijos mokytojas, 40 metш dлstжs istorijа - Mikalojus Kondratas, paraржs knygа
“Lietuviш tautos ir valstybлs istorija”.

1

Vytauto vaikystл yra labai maюai юinoma. Gimжs apie 1350m. , jis augo sunkiais Lietuvai laikais.

Kaip uюsilikusios юinios sako, Vytautas buvo neaukрto ыgio, dailiш ir energingш veido bruoюш. Turлjo dideles, gyvas ir protingas akis. Iр veido atrodл moteriрkas; niekas nepaюino, kai jis apsitaisжs savo юmonos palydovлs rыbais pabлgo iр kalлjimo.Visa Vytauto figыra atsiрvietл pasitikлjimu savim, energija, gyvumu, drаsa, rizikingumu ir savigarba, юodюiu, - kaюkokia didingo valdovo рviesa. Nors iр paюiыros maюo augumo, bet savyje slлpл didюiа dvasiа. Buvo protingas ir юmoniрkas. Бsidлmлtinas jo susivokimas ir orientacija: iр karto jis iрsprжsdavo kelius reikalus.
Dejuodavo net kryюiuoиiai, nespлdavж jo юygiш ir elgesiш observuoti.

Didelis ir darbininkas. Mokлjo laikа taip suvartoti, jog nл minutл nenueidavo niekais. Pasiюymлjo stropiu valdymu: savo pareigш neuюmirрdavo nei namuose, nei kelionлje. Ar klausydamas юmoniш skundш ir praрymш, ar duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe. Ta savybe jis uюsipelnл didelлs pagarbos tiek savшjш, tiek svetimшjш tarpe. Laisvesnб laikа, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo medюioklлje arba юaisdamas рachmatais. Bet visur kur matлsi saikas. Vytautas neprotingu laikл tokб monarchа, kuris dлl medюioklлs mesdavo б рalб valstybлs reikalus.

Palaikл gerus santykius ir su pirkliais. Jш padedamas бsigijo didelius turtus: aukso, sidabro, brangiш akmenш, audeklш, kailiniш ir kitokiш brangenybiш, kurias paskui kitiems dalindamas rodл didelб dosnumа.
Valgydamas ir gerdamas susivaldл, per visа savo gyvenimа nevartojo vyno ir jokio kito gлrimo, o tik vandenб. Savo proto didingumu ir apsukrumu praneрл visus savo laiko valdovus. Su saviрkiais elgлsi gana rыsиiai: nл vieno nusikaltлlio nepalikdavo nenubaudжs ir kaltж buvo sunku nuo jo paslлpti.
Sveиius priimdavo vaiрingai ir graюiai.

Nuo pat jaunystлs Vytautas mлgo karo dalykus, ginklus. Рioje srityje nauji iрradimai ypaи jб domindavo. Visokiш karo dalykш mielai mokydavo ji ir lengvai juos бsisavindavo. Ypaи jis sekdavo Vakarш Europos iрradimus ir paproиius.

Kiekviename jo svarbesniame юygyje galima pastebлti karo dalykш, kultыros, mokslo pamлgimas. Иia ir paaiрkлja, dлl ko jis iр vienos pusлs gerbл kariрkius, riterius, o iр kitos - mokslo vyrus; ir vienш ir kitш jo dvare netrыkdavo ir iр бvairiш kraрtш atsilankydavo.

Mokлjo ne tik vokieиiш, bet ir lotynш kalbа. Galлjo mokлt ir rusш, nes su jш kunigaikриiais vedл daug reikalш ir giminiavosi. Galimas daiktas, kad Vytautas mokлjжs ir totoriш kalbos, nes jo dvare totoriш daug pasimaiрydavo ir nuolat bыdavo kun. tarnyboj; o iр kun. kanceliarijos, kaip uюsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinлjami totoriш kalba raрtai.

Visi mokslai kunigaikриiui tiek turлjo reikрmлs, kiek juos buvo galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo atюvilgiu buvo tikras kryюiuoиiш mokinys, realistas ir praktikas.

Kalboje buvo trumpas ir рykрtus, bet юinodamas reikalus, daюnai griebdavosi sаmojaus ir lakoniрkumo. Kai ant Dniepro saviрkiai jб atkalbinлjo dлl dideliш рalиiш mesti kovа su totoriais, Vytautas atrлmл: todлl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalлsim, gausime triumfа ant dviejш prieрш; jei bыsime nugalлti, kalbлs apie mus, kad mus nugalлjo du prieрai: рaltis ir totoriai. Kai kartа jam kaюkas priminл jo didelб dosnumа dalinant totoriams юemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakжs, kad gerumu galima ir laukinius юvлris suрvelninti. O kai vлl kartа jo akyse kaюkas gyrл vienа iрkalbingа kunigaikрtб, Vytautas trumpai tarл, kad jam patinkаs maюiau iрkalbingas, bet uюtatai tiesiakalbis.1

Vytautas, du kart iр Lietuvos pabлgжs, iрbuvo apie ketverius metus
Prыsuose. Tenai, kryюiuoиiш tarpe, jis iрлjo gerа ir drausmingа gyvenimo mokyklа, kuri padлjo atsivaduoti tлviрkж.
_________________________________________________
1 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257

Prыsuose Vytautas turлjo progos ir su бvairiш kraрtш юmonлmis susitikti ir iрsiрnekлti. Jam buvo бdomu, kokia kitш kraрtш politika, siekimai, kultыra. Sveиiai Vytautui buvo atviri, nes matл, kad jб gerbia kryюiuoиiai, pavesdami jam net tarpusavio ginиus sprжsti. Юodюiu, jis
Prыsuose mito vakarш kultыros vaisiais, ypaи materialine kultыra, kuriа paskui kлlл savo kraрte, statydamas baюnyиias, pilis ir t.t.

Iрmoko иia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios vлliau pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riteriш, kurie iрdidюiai pыtлsi, dлdamiesi esа tikrosios religijos neрлjai ir skelbлjai, turлjo ir Vytauto bыdui atsiliepti. Jau iр prigimimo nemenka jo ambicija иionai dar labiau sustiprлjo. Apskritai imant, Vytautas bыdamas gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darbрtus, iр рitos mokyklos iрлjo tikras tш laikш europietis, susipaюinжs su Vakarш siekimais ir politinлmis bei diplomatinлmis pinklлmis.

Pavirрutiniрkai paюvelgus atrodo, kad Vytautas blaрkosi, yra nepastovus: tai bлga pas vokieиius, tai grбюta atgal. Iр tikrшjш taip nлra.
Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo - tлviрkлs. Jis nл valandai neuюmirрta, ko jis nori. Kiekvienas jo veiksmas riрasi su vyriausiuoju tikslu. Jis naudojasi бvairiomis priemonлmis: kariauja, derasi, politikuoja, ieрko рalininkш (Ordinas, Maskva).

1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauюimo metai - jis galutinai atsisakл nuo sаjungos su Ordinu, susitaikл su Jogaila ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tлviрkж, bet ir visа Lietuvа. Jo santykiai su tauta pasikeitл. Jo asmeniрki reikalai susiderino su tautos ir valstybлs reikalais: tautos prieрai yra ir jo prieрai, tautos draugai - jo draugai.
Savo tautai jis pasiliko iрtikimas iki gyvos galvos ir deрimteriopai atsilygino uю visus padarytus jai nuostolius. Nuo 1382 - 1392m. jis lyg medis, neturбs kur suleisti рaknis, po 1392 jis grбюta б gimtаjа dirvа, ir visas medis puikiai iрbujoja. Jis jau nebe pabлgжs, nuskriaustas kunigaikрtis, kovojжs dлl tлviрkлs, bet galingas Lietuvos valdytojas.
Atsitiktinai keiиiasi ir jo elgesys. Jeigu iki tol Vytautas atrodл nepastovus, besiblaрkantis, avantiыristas, tai nuo 1392 metш jis virsta rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis бgyja didesnio pastovumo. Tiesa, jam jau ir laikas buvo nusistovлt: jis jau tada turлjo apie 40 metш.
Рitokiame amюiuje gavo valdюiа, kurios taip siekл ir kurios pasirodл tikrai vertas. Jo veiksmuose jauиiamas didesnis atsakingumas. Tik nuo to laiko galлjo jis imti reikрti ir vartoti savo gabumus. Dabar atsirado daugiau uюdaviniш, ir tie uюdaviniai vis buvo бvairesni ir sunkesni. Atrodo, kad pamaюu susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo programos punktai.
Jie duoda jo darbams tam tikro tvirtumo, pastovumo. Geri santykiai su
Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su rusш kun. ir totoriais, kunigaikриio valdюios stiprinimas ir kultыros kлlimas kraрto viduje - рtai vedamosios politikos mintys.2

Vytautas buvo юymus ir kaip savo kraрto tvarkytojas. 1392 m. gavo suirusiа neramiа рalб. Jis pasirodл kaip nepaprastai gabus organizatorius.
Greitai numalрino sukilusius kunigaikриius, sustiprino savo valdюiа. Jis valdл kraрtа kietai, nepakжsdamas jokio pasiprieрinimo: be pasigailлjimo рalino savo giminaiиius kunigaikриius nuo uюimamш vietш, sukilusius юemaiиius юiauriai numalрino. Net jo artimesnieji pagalbininkai jo pykиio bijodavo. Pasireiрkiаs jo veiksmuose юiaurumas sutinka su tш laikш supratimu ir negali bыti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.

Vytautas buvo geras рeimininkas ir finansistas: pinigш jam netrukdavo - jis galлjo net юymias sumas skolinti Jogailai. Jis nebuvo рykрtus, prieрingai reikale pinigш nesigailлdavo. Рiaip, kaip minлjau, labai paprastas ir neiрlaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigailлdavo jokiш iрlaidш, kad reikлdavo parodyti savo galybж, uюimponuoti: siunиia brangiш dovanш, kelia puikias puotas (Lucke).Toks yra Vytautas kaip politikas, valstybлs vyras. Tai yra svarbiausioji jo asmenybлs veikimo ir
_______________________________________________
2 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260

pasireiрkimo dalis.3

Поделитесь этой записью или добавьте в закладки